suktas

2 sùktas, -à adj. (4) Rtr, Š, FrnW, NdŽ 1. Pnd, Slk susuktas, kelialinkas: Sùktas siūlas drūtesnis už vienatėką J.Jabl. Duok, prisiūsiu suktaĩs siūlais, tai ilgiau laikys Mrj. Suktaĩs siūlais atausta OG415. Dryžai išeina [audeklas], kad anie (siūlai) y[ra] retai suktì Trk. Tinklai yra suktų̃ siūlų ir nesuktų̃ JnšM. Davė tau pirštines, suktų̃ siūlų dirbtines JD975.

suktaĩ adv. NdŽ: Verpk gijas tu kiek minkščiau, siūlus visuomet sukčiau Sab.

2. išsuktas, separuotas: Sùktas pienas yr nuzybintas Ggr. Kai kur tai ojojoi – sùkto pieno [samdiniams] duodavo! Skp. 3. I, PolŽ46, Jd susisukęs, įvijas: Sùktas medžias neskalus J.Jabl. Suktas ir medžias stipresnis Zr. Malkos beržinės, sùktos – sunku kapot Ktk. Suktà eglikė jei, negali parskelti DūnŽ. Daugiausiai iš palaukių yra sùktos ir eglės, ir pušės Krž. Liuob nupjaus nešakotą ir nesuktą eglę, supjaustys į maždaug viedro ilgumo trinkas Plt. Suktì laiptai NdŽ. 4. su posūkiais, vingiuotas: Nė vėžų nė[ra] suktų, nė[ra] sūsukos – negal panokti vagių Šts. Merkys (upė) labai sùktas buvo Vlk.

suktaĩ adv.: Čia, pro šitą akmenį, iškaskit griovelį suktaĩ Vlkv. | prk.: Dabar suktaĩ (pavinguriuodami) gieda Dgp.

5. šokamas vis apsisukant: Pasileidom šokt sùktą valcių Sk. 6. Prng, Dglš, Sv, Km, Žg, Šl, Lp, Nč apsukrus, sumanus, galvotas: Sùktas žmogus niekur neprapuls Lel. Suktà merga už jo neis Užp. Oi sùktas senis, jis ir pro adatos skylutę išlįst Skp. Sùktas buvo, tai ir prasigyveno Vrb. Neišpenėt anas tokios šeimynos, kad nebūt sùktas Skdt. Penkius vaikus leida į mokslus – suktà boba Krš. Karvelis jau vis tiek nesùktas paukštis Gž. | Kilni mintis jo sukton galvon atėjo sp. Tamstai kas kita, tamstos ir galva sukta, ir širdis kieta A.Vien.

suktaĩ adv. Ktk: Voras suktai moka užtiesti savo tinklus, kad muses prigautų Gmž.

7. J, J.Jabl, KlvrŽ, Gr, Rk, Jz, Mrs, Mrk, Ldvn kuris suka, apgaudinėja: Atsargiai tu su juo, nors tau jis ir brolis, bet kai toks suktas, tai kad ir tavęs neapmautų A.Vien. Iš jo pigiai nenupirksi: labai branginykas, sùktas žmogus Krs. Matai, labai sùktūs tie Liudvikiokai Mžš. Aldona tai ta jau labai suktà – vis į save ir į save Lkč. Su tokiu suktù žmogum neprasidėk Up. Jau tas sùktas, ale tas da suktèsnis Užp. O Bona – sukčiausia moteris visam pasauly B.Sruog. Per jų lūpas sukčiausias velnias melagis kalba Tat. ^ Sùktas kai virvė (kanapinė A1884,189) Šk. Suktas kaip pantis LTR(Grk). Suktas pažadėjo, kvailas nusidžiaugė TŽV597(Al). Geras pažįstamas padabos, sukta giminė išnaudos KrvP(Up). Doram Dievas padeda, suktam – velnias TŽV621(Ps). Jis ir už sukčių suktesnis, ir už šunį šunesnis J.Jabl. 8. Alks apgaulingas, klastingas: Jūs suktais žodžiais kalbate, ir visada kalti būna kiti, o ne jūs V.Krėv. Dėl tokios suktos kalbos vertas jis bausmės didžios B.Sruog. Jis kalboj sùktas Dkš. Palaiminta tikrybė, kuri suktus takus įvairių mokslų pameta M.Valanč. Garsus meiliais žodeliais, bet dar garsesnis suktais darbeliais KrvP(Mrk). Sùktas būdas NdŽ. Žemutis ir apkūnus žmogus raudonu veidu ir suktomis, meiliomis akimis rš. Žodį tikrą ir tvirtą duok burnon mano, liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs A.Baran.

suktaĩ adv. DŽ: Suktaĩ aiškinti NdŽ. Kryžiuotis tik girtas tiesą sako: blaivas jis visuomet suktai kalba V.Krėv. ║ suklastotas: Už suktų popierių dirbimą išvarė Šts. ║ toks, kada sukama, apgaudinėjama (apie laiką): Suktoj (turgaus) dienoj audeklo nereikia mest, bo labai siūlai sukas LTR(Kp).

9. sudėtingas, painus: Didelėms idėjoms nereikia suktos formos – jos reiškiasi paprastais ir suprantamais žodžiais A.Vencl. Netokia jau čia sukta priemonė – krembliai paslėgti po švariu, nesupelėjusiu, sausu slėgtuvu Vaižg. Sukti klausimai rš. Neaiškiai, suktais žodžiais pasakyta mintis rš.

◊ antrù galù suktàsis nevykėlis, ištižėlis: Muno vyras toks leibelė, antrù galù sùktasis Nt.

eĩk po suktų̃ vir̃vių toks keiksmas: Eik tu po suktų virvių su tokiais raštais! Kal. suktà galvà apie nebepajėgiantį atsiminti: Galvà jau suktà, visokioj buičioj būnant Arm. suktà vir̃vė kas suka, apgaudinėja, sukčius: Būk atsargus, o ans y[ra] suktà vir̃vė Up. Jazdulis – suktà virvẽlė Švnč.